toby Birney

Lietuvos amerikietis
Toby su šeima gyvenimui pasirinko Lietuva

18 Sep 2004

Nieko nebestebina terminas Amerikos lietuviai. Taciau egzistuoja ne tik terminas Lietuvos amerikieciai, bet ir žmones, kurie gyvenima Amerikoje iškeite i gyvenima Lietuvoje.

Toby Birney, kino operatorius, gimes Alabama valstijoje, o pastaruosius metus gyvenes Los Angeles, jau daugiau kaip pusantru metu yra nuolatinis Lietuvos gyventojas. Jie su lietuve žmona Marija bei dukrele Emilija Marguerite musu šalyje gyvena del daugelio priežasciu.

Apie jas ir apie savo gyvenima Vilniuje Toby Birney sutiko papasakoti ir musu skaitytojams.

-Toby, kaip pirma karta atsidurei Lietuvoje?

-Pirma karta atvykau i Lietuva 1997 metais. Dirbau Lietuvos kino studijoje, kur buvo filmuojamas amerikieciu TV serialas „Nauji Robino Hudo nuotykiai“. Visuomet svajojau dirbti ivairiuose kraštuose, todel iškart priemiau pasiulyma važiuoti i Lietuva. Tikejau, kad tai bus nauja gyvenimo patirtis. Apie Lietuva nieko nežinojau, todel nenutuokiau, ko ir tiketis. Mokejau tik truputi istorijos, ir kur ta šalis yra žemelapyje. Bet nieko daugiau. Taigi atvažiavau ir dirbau tris menesius. Kitais metais vel vyko serialo pratesimas ir aš vel atvykau dirbti i Lietuva... Ir... isimylejau lietuve moteri.

-Ar pameni pirmuosius ispudžius apie Lietuva?

-Labai puikiai pamenu, kai važiavome iš oro uosto i miesta. Atsimenu televizijos bokšta ir blokinius gyvenamuosius namus. Ir labai gražia žole... Isivaizdavau, kad bus pilka ir nyku. Bet buvo šviesu ir ispudinga. Ta žole, medžiai ir geles tokie naturalus, nenupjauti, nesudarkyti.

-O koks buvo Tavo pirmasis ispudis apie lietuvius?

-Kai tik atvykau i Lietuvos kino studija, buvo vos keli žmones, kurie išdriso kalbejo angliškai. Bet po keliu savaiciu supratau, kad jie visi kalba, bet labai drovisi, jog ju kalba ne itin gera. Pirmiausiai pagalvojau, kad jie šalti žmones, sunkiai bendraujantys. Buvo sunku susidraugauti. Bet aš buvau nusiteikes dirbti. Labai greitai išmokau pagrindinius lietuviškus žodžius ir savo darbo lietuviškus terminus. Draugyste su žmonemis labai greitai užsimezge. Tai buvo kitoks bendravimas, kuris man leido daug ka suprasti ir ivertinti. Supratau, kad amerikietiškas pasisveikinimas „Labas, kaip laikaisi?“ yra beprasmis ir tušcias. Lietuvoje žmones dažnai pasako, kad gyvena blogai. Žmones dažnai ivairiai gyvena ir turi problemu, tai kodel taip klausti. O jei nori pasišneketi giliau, tai galima apie tai kalbeti bendraujant.


-Kodel nusprendei nuolat gyventi Lietuvoje?


-Dabar jau pusantru metu esu nuolatinis Lietuvos gyventojas. Tai yra idomus mano gyvenimo periodas. Mano žmona Marija ir aš nusprendeme pasilikti gyventi Lietuvoje del daugelio priežasciu. Marija rašo mokslini darba Pedagoginiame universitete, prieš tai ji gynesi magistro studijas. Bandeme gyventi ir Vilniuje, ir Los Angeles. Tai labai apsunkino musu bendravima. Todel del jos studiju, kurios Lietuvoje yra nemokamos, pirmiausiai ir nusprendeme pasilikti. O aš jau seniai svajojau gyventi Vilniuje. Labai myliu ši miesta, jauciuosi cia savas, tai - mano namai. Aš netgi labiau jauciuosi namuose Vilniuje, nei Los Angeles. Nes per šiuos visus metus daugiau laiko praleidau Vilniuje. Taigi kai apsisprendeme pasilikti Vilniuje, sužinojome, kad Marija laukiasi. Per daug nereikejo galvoti, kur gyvensime. Mums labai patiko Lietuvos medicina ir gydytoju požiuris i savo darba. Cia galejome gauti kur kas daugiau, nei LA. Ir nusprendeme, kad Lietuvoje gyvenimas daug ramesnis, be jokio streso. Tuomet aš gavau pirmuosius darbo pasiulymus. Atradau visai kita kino industrija, apie kuria nieko nežinojau dirbdamas Lietuvos kino studijoje. Supratau, kad Vilniuje egzistuoja nepriklausomas kinas, reklamu gamyba. Sutikau labai idomiu ir talentingu žmoniu, kurie man pasiule dirbti kartu. Pamaciau nauja savo gyvenimo krypti. Todel buvo dar lengviau apsispresti likti gyventi Lietuvoje.

-Ar galetum palyginti Lietuvos kino gamyba su Los Angeles kino industrija?

-Žinoma, kad Lietuvoje kino biznis yra visiška priešingybe Hollywood’ui. Los Angeles visas miestas gyvuoja tik iš kino gamybos ir šou biznio. Kai ten nueini i restorana, beveik kiekvienas žmogus jame yra iš pramogu pasaulio. Ten labai lengva filmuoti, nes ten visa technika, visos pajegos. Viskas, ko nori, yra tenai. Ir nors yra visa technine baze ir begales žmoniu, bet tuo paciu yra ir labai daug blogos produkcijos. Sunku surasti gerus žmones, su kuriais malonu dirbti. Vilniuje dabar kino gamyba atgimsta. Cia yra daug talentingu režisieriu ir idomiu scenariju. Gaila, kad sunku rasti finansavima šiam menui. Taciau kinas cia kuriamas, ir visai kitoks kinas, nei LA. Kai ten dirbau, tai praktiškai kiekvienas filmas buvo ta pati istorija, tik su keliais niuansais. Vilniuje dirbti daug idomiau. Cia dirbdamas daug ka supratau apie save ir savo darba. Ir nors jusu šalyje yra didele konkurencija, taciau kartu ir labai truksta profesionaliu žmoniu.


-Ar dažnai pastebi, kad lietuviai stebisi, jog gyveni Lietuvoje?


-Dauguma Lietuviu tikrai nesupranta, kodel aš gyvenu Lietuvoje. Visi nori vykti i Amerika... Aš suprantu tuos žmones, bet man cia - egzotika. Man patinka skirtinga patirtis, nei daugelio amerikieciu. Man patinka gyventi mieste, kur gali nuolat jausti istorija. Tai ikvepia. Ir daug ko pamoko.


-Ar nesunku pragyventi iš lietuviško atlyginimo?


-Mano profesija yra labai specifine. Man lengviau, nes aš žinau, ka darau. Jei buciau padavejas, butu sunkiau. Aš užsidirbu, kad pragyvenciau. Ir ne todel, kad esu amerikietis... Noreciau uždirbti daugiau. Juk 90 procentu žmoniu Lietuvoje sunkiai pragyvena. Nors visur rašoma, kad atsiranda galimybes Europoje, ir auga ekonomika bei Vilniuje sparciai vyksta statybos, taciau auga ir kainos. Lietuvoje sunku vidutiniams žmonems. Dažnai nesuprantu, kaip tie kad ta situacija pasikeis, „burbulas tikrai sprogs“. Bet nežiurint visko, aš gyvenu Vilniuje daug geriau, nei daugelis mano draugu Los Angeles.


-Ar galetum palyginti laisve Lietuvoje ir Amerikoje? Juk posakis, kad Amerika - laisves šalis, dažnai neatitinka savo esmes.


-Aš megstu savo šali, bet ne visada megstu jos tvarka ir politika. Daugelis amerikieciu galvoja, kad gyvena labai laisvoje demokratiškoje visuomeneje. Sutinku, kad turime daug laisves, kurios neturi kitos šalys. Bet dauguma amerikieciu yra akli, jie nesuvokia, kokia gali buti laisve. Mes nuolat su žmona kalbame apie tai. Nes tik gyvendami kitoje šalyje, ta galime lyginti.


-O kaip sekasi mokytis kalbeti lietuviškai?


-Nuo pat pirmuju dienu stengiausi šiek tiek mokytis. Dabar jau galiu susišneketi restorane, parduotuveje. Manau, kad jau sugebu stebinti amerikiecius, atvykusius i Lietuva, bet mano žinios dar labai menkos. Dažnai suprantu tik dali sakinio. Manes laukia tolimas kelias... Ir labai lengva pasidaryti tingiu, nes visi cia kalba angliškai. Juolab, kad mano darbe pagrindinis dalykas yra vaizdas, o ne kalba, tai aš susikalbu su kolegomis kitaip.


-Kaip Tavo šeima Amerikoje vertina apsisprendima gyventi Lietuvoje?


-Jie supranta, kodel aš taip elgiuosi. Jau pora kartu ir jie lankesi Lietuvoje. Gal ir nelabai patinka, kad mes taip toli, bet aš laimingas, kad mano šeima nuolat leido jaustis laisvu ir eiti savo keliu. Manau, kad jie galvoja, kad aš truputi išprotejes... Bet kai jie atvyko pirma karta i Lietuva, jiems labai patiko ir grynas, švarus oras, ir gamta, ir gyvenimo ritmas. Jie žino, kad nemegstu paklusti rutinai ir daryti taip, kaip visi.


-Aciu, Toby, už mintis, smagu, kad yra tokiu, kaip Tu.